Aušvico tatuiruotojas

Aušvico tatuiruotojas regėjo nesuvokiamai žiauraus elgesio su žmonėmis, tačiau taip pat jis buvo liudininkas ir stulbinamai drąsių poelgių. Jis pats rizikuodamas savo gyvybe naudojosi privilegijuota tatuiruotojo padėtimi tam, kad iškeistų mirusiųjų žydų papuošalus ir pinigus į maistą, kurį vėliau perduodavo badaujantiems draugams kaliniams. Tyliai dirbti savo darbą, neprieštarauti ir net nepakelti žvilgsnio gavus nurodymus – tai buvo svarbi išlikimo sąlyga, kuri vieną liepos dieną pakibo ant plauko. Leilas, kalinys numeris 32407, pamato